Jau ne vienerius metus Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) analizuoja gerąsias užsienio praktikas ir sėkmingo socialinio verslo prielaidas, organizuoja pagrindinių ekosistemų diskusijas ir atsakingoms institucijoms rengia pasiūlymus dėl sąlygų gerinimo. LISVA užsakymu europinis tinklas „Diesis Network“ atliko galimybių studiją, kurioje yra analizuojamos užsienio šalių socialinio verslo teisinių sistemų gerosios praktikos ir klaidos bei pateikė rekomendacijas Lietuvai.

„Diesis Network“ – europinis tinklas apima daugiau nei 20 šalių per pagrindines nacionalines federacijas ir paramos tinklus, kurie vieniją daugiau nei 90 000 organizacijų ir yra įkūrę 1,2 mln. darbo vietų. „Esame dėkingi partneriams, nes jų atliktoje galimybių studijoje ir rekomendacijose Lietuvai dar kartą įsitikinome, kad siekiant tvarios socialinio verslo ekosistemos plėtros, būtinas visų ekosistemos šalių susikalbėjimas ir atviras dialogas, aiškiai įvardinant galimybės potencialą, poreikius ir išmoktas pamokas. Ypač yra svarbus socialinių verslininkų proaktyvumas ir įsitraukimas, jų kuriamo poveikio ir pokyčių demonstravimas“, – pastebi Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė.

Atliktoje galimybių studijoje tarptautiniai ekspertai pateikė rekomendacijas Lietuvai, kurios pagrįstos patirtimi, kurią per 25 metus sukaupė „Diesis Network“, remdama regionines ir valstybines socialinio verslo sistemas daugiau nei 25 valstybių Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Rekomendacijos gali būti įgyvendinamos ir turėti lemiamos reikšmės socialinio verslo plėtrai mūsų šalyje.

Sisteminiai pajėgumai yra vienas iš pagrindinių spręstinų klausimų. Pirmoji rekomendacija – kurti socialinio verslo ekosistemas. Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos ekspertai taip pat siūlo suteikti socialinio verslo sektoriui ir kitiems ekosistemos dalyviams galimybių kurti masto ekonomiką, skiriant daugiausia dėmesio paklausos plėtojimui ir padedant įveikti teisinio reglamentavimo kliūtis. Socialinio verslo ekosistema turi sugebėti tinkamai pasinaudoti paskatomis finansinių ir nefinansinių išteklių forma.

Ši rekomendacija gali būti įgyvendinama vykdant veiklą, kuria siekiama atsižvelgti į reglamentavimo ir kitus aplinkos aspektus: užtikrinant tarpusavio mokymosi partnerystę (PLP), dalyvaujant valstybės pareigūnams, socialinio verslo, ir NVO ir tradicinio verslo atstovams. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje skirtingos institucijos naudoja skirtingus ar net konkuruojančius tarpusavyje socialinio verslo apibrėžimus: skirtingai apibrėžia sektorių, jo subjektus ir sąvokas, ypač kai jos susijusios su socialinio verslo poveikiu. Tai lemia painiavą nustatant įvairias socialinės ekonomikos formas ir įvardijant panašias ar gretimas socialiniam verslui organizacijas bei jų poreikius. Todėl rekomenduojama, kad nacionalinės politikos formuotojai teiktų pirmenybę pagrindinių sąvokų išaiškinimui nacionaliniu lygiu, pvz., apibrėžiant socialinės ekonomikos, socialinio verslo, socialinio poveikio investicijų ir kitas sąvokas. Siekiant išspręsti šią problemą, siūlomi du būdai:

• Pirmas būdas – įgyvendinant siūlomas priemones, aiškiai apibrėžti socialinio verslo tikslą ir (arba) naudos gavėjus.  
• Antras būdas – įtraukti socialinio verslo apibrėžtį į visas programas, priemones ir diskusijas politikos formavimo klausimais. 

Socialinio verslo naudos visuomenei pabrėžimas

Galimybių studijos rengėjai akcentuoja, kad socialinis verslas – bendruomeniška ūkinė veikla. Ir šią savybę būtina pabrėžti ir skatinti. Tai turėtų daryti visi suinteresuotieji subjektai, siekdami prisidėti prie vietos plėtros valstybėse, kuriose centralizuotos politinės ir ekonominės sistemos yra itin išplėtotos ir dėl to lieka mažai galimybių vietiniams ekonomiškai perspektyviems sprendimams įgyvendinti.  

Todėl rekomenduojama, kad  nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų su vietiniais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais ir NVO, aktyviai skatinančiais bendruomeninę socialinio verslo veiklą, ir juos remtų. To galima būtų pasiekti valstybinėmis priemonėmis, kuriomis būtų remiamas socialinių ir ekologiškų ūkinių iniciatyvų plėtojimas nepalankioje padėtyje esančiose geografinėse vietovėse ir (arba) bendruomenėse.

„Remiantis šia priemone, būtų galima teikti dotacijas į socialinį verslą orientuotoms vietos įmonėms ir techninę pagalbą kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams. Tai padėtų sukurti gyvybingą regioninį socialinio verslo sektorių, ilgainiui kursiantį savo tinklą, įgausiantį formalų teisinį statusą, ir galintį tapti tvaraus augimo veiksniu,“ – sako „Diesis Network“ vykdantysis prezidentas Gianluca Pastorelli.

Anot jo, ši priemonė taip pat leistų  remti valstybinės politikos įgyvendinimą su socialiniu verslu susijusiose srityse. Siekiant sukurti ir palaikyti vietos ūkinę dinamiką ir rinką, taip pat galima remti vietos nevyriausybines organizacijas, teikiančias verslo plėtros paslaugas socialinio verslo įmonėms šiose srityse. „Dar viena vertinga priemonė stiprinant sanglaudą pažeidžiamose arba mažėjančiose bendruomenėse – finansuoti socialinį verslą, daugiausia dotacijų forma, bet taip pat garbės paskolomis bei teikiant techninę pagalbą į eksportą orientuotiems subjektams,“ – tvirtina G. Pastorelli.

Su galimybių studija galima susipažinti: Socialinio verslo teisinio reguliavimo galimybių studija, 2022

Informacijos ir nuotraukos šaltinis: Lietuvos socialinio verslo asociacija, lisva.org; Nuotraukos autorė – Cecilie Arcurs (asociatyvinė nuotrauka).