Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą remiamas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra, įtraukiant pačius gyventojus į inovatyvias veiklas ir pažangius sprendimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje.

Skatins pažangius pokyčius kaime

Viena iš Strateginio plano naujovių – parama sumaniųjų kaimų kūrimui. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič pabrėžė, kad sumaniųjų kaimų atsiradimas kaimo vietovėse turi pirmiausia skatinti pačią vietovę keistis per sumanius, modernius ir reikšmingus sprendimus.

„Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms. Tokių kaimų pagrindinis inicijavimo tikslas arba pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas“, – akcentavo J. Dokudovič.

Kaimo vietovių infrastruktūrai atnaujinti bei gerinti daug dėmesio skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP). Pagal 2014–2020 m. KPP remiami kaimo vietovių infrastruktūros projektai. Sumaniųjų kaimų įgyvendinimo modelis ir teikiama parama bus šiek tiek kitokia, negu 2014-2020 m. KPP laikotarpyje įgyvendinamos pagrindinių paslaugų infrastruktūros gerinimo kaime priemonės.

Pagrindinių paslaugų priemonę įgyvendino savivaldybės ir ji buvo orientuota į infrastruktūros gerinimą ir atnaujinimą. „O sumanus kaimas yra jau visa kaimo gyventojų sistema – kaimo mylėtojų klubas, kurio tikslas – didinti savo gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę, pasitelkiant svarbiausius įrankius: iniciatyvumą, lyderystę, bendruomeniškumą, inovatyvumą, skaitmenines technologijas, norą keisti iš paprasto į modernų. Šioje priemonėje bus fokusuojamasi į pažangių sprendimų pasirinkimą ir jų gebėjimą pritaikyti gyvenamojoje teritorijoje“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Patys gyventojai nuspręs, kokių inovatyvių veiklų imtis

Sumaniųjų kaimų projektai gali apimti įvairias veiklas: pavyzdžiui, žemės ūkio skaitmeninių technologinių naujovių plėtojimą (pvz., robotizuoti ūkiai, dirbtinis intelektas), kaimo vietovių skaitmeninimą (pvz., viešosios elektroninės paslaugos), socialinių paslaugų pasiekiamumo gerinimą (projektai, kurie padėtų organizuoti kolektyvinių transporto priemonių naudojimą pagal kaimo gyventojų poreikius, tarkime, vaikams vežioti į papildomus užsiėmimus, senoliams – į sveikatos priežiūros įstaigas, suaugusiems gyventojams – į miestą dirbti ar pasinaudoti viešosiomis paslaugomis ir pan.), atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skaitmeninių paslaugų atsiradimą, žiedinės ekonomikos principų taikymą žemės ūkiui ir pan.

Pabrėžtina, kad tai tik galimos, bet neprivalomos remti sumanaus kaimo veiklos, jų sąrašas nėra baigtinis, o vietos gyventojai, remdamiesi iniciatyva „iš apačios į viršų“, patys turės galimybę nuspręsti, kokių veiklų, paslaugų ar priemonių labiausiai trūksta jų kaimo gyvenamojoje vietovėje.

Sumanaus kaimo projektai bus įgyvendinami strateginės partnerystės ir iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principu. Vietos veiklos grupės, kaip projektų iniciatorės ir vystytojos, į projektų įgyvendinimą įtrauks projekto partnerius, t. y. fizinius ir juridinius asmenis, kurie savarankiškai įgyvendins atskiras projekto veiklas, integruotas į bendrą sumanaus kaimo strategiją.

„Sumanieji kaimai skatins partnerystę, taigi skiriama parama taip pat bus diferencijuojama pagal vietos veiklos grupių, kaip partnerių, apsijungimo principą, jos galės jungtis teminėse arba funkcinėse teritorijose“, – aiškino ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė.

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 Eur, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 Eur, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 000 Eur.

Atrenkant tinkamus finansuoti projektus, daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad elementų visuma (pavyzdžiui, atskiri projektai) būtų susieti į bendrą kontekstą bei tikslą, o projektų pridėtinė vertė išmatuojama aiškiais rodikliais.

J. Dokudovič pastebėjo, kad taip pat laimės ir tie projektai, kurie į projektų įgyvendinimą įtrauks kuo daugiau partnerių. Taip viešoji nauda aprėps kuo didesnį mastą ir bus aiškiai išmatuojami pokyčiai, projekto veiklos ir investicijos integruos skaitmenines technologijas, bus saugoma aplinka ir siekiama klimato kaitos pokyčių švelninimo.

Nuotraukos ir informacijos šaltinis: LR Žemės ūkio ministerija