Socialinio verslo skatinimo programa „Socifaction“ kelis kartus per metus suburia žmones, svajojančius apie socialinį verslą, suteikia jiems verslo valdymo įgūdžių, įkvepia drąsos ir išleidžia toliau vystyti savo idėjas. Įdomiausias idėjas neseniai pasibaigusiame „Socifaction“ etape pasiūliusioms moterims reikėjo drąsos – viena iš jų pradėjo naują iniciatyvą mažame miestelyje, kita – kaimo bendruomenei pasiūlė masažinių lovų verslą. Dar dvi būsimos verslininkės nusitaikė spręsti išmetamos tekstilės ir žmones kankinančio nerimo problemas.
Gimtajame mieste įkūrė idėjų tinklalapį ir susitikimų erdvę
Nors Gargžduose, apie 14 tūkstančių gyventojų talpinančiame miestelyje, jau veikia vienas laikraštis ir vienas naujienų portalas, miestelio patriotė, žurnalistė Reda Baltinaitė nutarė, kad reikia dar vienos, visiškai kitokios informavimo priemonės.
„Ilgainiui atėjo suvokimas, kad jei mieste man kas nors nepatinka, tai aš ir esu tas asmuo, kuris turi tai pakeisti. Jau turime tinklapį gargzd.ai (jo šūkis – „Miestą kuriame patys!“) bei „Facebook“ puslapį, pavadintą „Gargždai United“, jis turi apie 6000 sekėjų. Pagalvojome, kad tą bendrystę galima kažkaip išnaudoti“, – pasakoja R. Baltinaitė.
Pašnekovė savo asmenines santaupas investavo į patalpas pačiame miestelio centre. R. Baltinaitei svarbu, kad gargždiškiai turėtų galimybę bet kada čia užeiti, dalintis idėjomis ir apie jas diskutuoti. O tuomet visiems kartu būtų galima griebtis idėjų įgyvendinimo.
„Socifaction“ mokymai, susitikimai su mentoriumi įkvėpė daugiau norėti, daugiau padaryti, plačiau užsimoti. Šiuose mokymuose išvaikiau visas savo baimes: visada reikia bent jau pabandyti“, – šypsodamasi pasakoja Reda.
Netikėtai į rankas nukritęs bendruomenės vienijimo įrankis
„Socialinio verslo idėja man yra labai smagi: užuot prašęs „išmaldos“ savo socialinės idėjos įgyvendinimui, sakai „Imkime visi ir padarykime! Tai, ką iš šios idėjos uždirbsime, skirsime jai auginti.“ Todėl einu ir nebijau susimauti viso miesto akivaizdoje“, – juokėsi pašnekovė.
Redos idėja galvoje sukosi seniai, tačiau būdas jai įgyvendinti tiesiog nukrito į rankas kartu su puslapiu „Gargždai United“, šiuo metu turinčiu 6000 sekėjų.
„Aš seniai pažinojau šio puslapio įkūrėją, gargždiškį, profesionalų fotografą. Jis pavargo nuo pypsinčio telefono ir vienąkart susitikus pasakė griežtai: „Imk ir daryk toliau, arba aš visai išjungsiu tą puslapį.“ Ne, išjungti tokio puslapio tikrai negalima! Todėl vasaros pabaigoje jį perėmiau“, – sako R. Baltinaitė.
Ji prisimena bendruomenės susitelkimo pavyzdį: vieną vakarą prie parduotuvės „IKI“ pastebėtas sušalęs šuo. Parduotuvė jau buvo beužsidaranti, šeimininkas augintinį tiesiog pamiršo. Įkėlus jo nuotrauką į „Gargždai United“ paskyrą, netrukus šuns šeimininko kaimynė parašė tikslų adresą, kur jis gyvena.
„Maždaug po pusvalandžio gaunu žinutę: „Šuniukas – jau namuose“. Bet juk tai yra nuostabu! Nuostabu ne todėl, kad atrandame šuniukus, kačiukus ir telefonus – nuostabu todėl, kad iškilus bėdai gali atsiremti į savo bendruomenę“, – džiūgavo pašnekovė.
Šiuo metu prie R. Baltinaitės komandos prisijungė profesionalus fotografas bei IT specialistas – šviežiai startavusiame tinklalapyje gargzd.ai jie dirba visiškai nemokamai.
Masažinė lova kaime
Kita „Socifaction“ akseleratoriaus dalyvė, Miglė Ramonienė priklauso Panevėžio rajono kaimo bendruomenei „Pažagieniai“. Moteris sugalvojo, kad bendruomenė galėtų įsigyti masažinę lovą, kuri padėtų vietos žmonėms jaustis geriau, būtų galima ją nuomoti kitoms bendruomenėms ir uždirbti lėšų.
„Tai – netradicinis masažas nefrito akmenimis. Lova turi visus reikiamus sertifikatus. Ji vienu metu masažuoja apie 130 taškų, problemines vietas, kurias žmogui skauda, gali masažuoti intensyviau. Jau buvome išvažiavę su 16 bendruomenės narių į Ukmergę, bendravome su lovos gamintojais, masažavomės. Visi klausinėja, kada tą lovą turėsim“, – sako pašnekovė.
Tokio tipo lova lengvai susilanksto ir gali būti atvežama į kliento namus. Tai ypač praverstų teikiant paslaugą neįgaliesiems. Iš šio verslo uždirbtų lėšų dalis liktų pačiai bendruomenei, dalis – verslo plėtrai.
„Manau, kad ši paslauga žmonėms būtų naudinga: nereikėtų važiuoti į medicinos centrus, poliklinikas, kur panašūs masažai atliekami. Įvairūs reabilitacijos centrai yra didžiuosiuose miestuose, rajono gyventojams sudėtinga juos pasiekti“, – sako bendruomenės atstovė.
M. Ramonienė prisipažįsta, kad į socialinio verslo „Socifaction“ mokymus vyko neturėdama konkrečios verslo idėjos.
„Mokymų metu gimė ši idėja. Buvo etapas, kai tarsi atsimušiau į sieną, tačiau mano mentorius Mantas (pats „Socifaction“ mokymus baigęs Mantas Žalkauskas – red. past.) neleido nuleisti rankų. Taip pat esu dėkinga mūsų bendruomenės pirmininkei – ji nuo pat pradžių tikėjo manimi. Kiekvienai idėjai reikia komandos“, – svarstė M. Ramonienė.
Kol kas moteris su savo bendruomenės atstovais nutarė mėnesiui laiko išsinuomoti vieną masažinę lovą ir išklausyti vietos žmonių atsiliepimų. Nusprendus tokią lovą įsigyti, reikėtų didelių pradinių investicijų, tačiau pašnekovė skaičiuoja, kad pirkinys turėtų greitai atsipirkti.
Siekia sumažinti išmetamų drabužių srautą
Dar viena aktyvi „Socifaction“ akseleratoriaus dalyvė – Viktorija Nausėdienė, nusitaikė į tekstilės atliekų problemą.
„Social reTex“ – tai projektas, kuriuo siekiama surinkti, panaudoti ir perdirbti dėvėtą tekstilę. Lietuvoje, kasmet išmetama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės ir 60 proc. jos sudaro mūsų dėvėti rūbai. Panaudodami bent dalį atliekomis virstančio resurso, spręsdami įsisenėjusią aplinkosauginę problemą, galime kurti naudą visuomenei“, – sako V. Nausėdienė.
Jos socialinis verslas būtų glaudžiai susijęs su bendruomenėmis: vietos gyventojai būtų įtraukti į tekstilės surinkimo, dalinimosi drabužiais, jų taisymo veiklas.
„Panaudojimui netinkanti tekstilė būtų nukreipiama perdirbimui, naudojant naujausias technologijas. Edukuotume žmones ir gamintojus apie tausojantį vartojimą, švarią, atsakingą drabužių gamybą“, – sakė pašnekovė.
V. Nausėdienė sutinka, kad drabužiais ir šiandien mainomasi, naudoti atiduodami, parduodami, tačiau, jos akimis, trūksta aiškios, patogios ir motyvuojančios sistemos. Mintis apie tokį verslą Viktorijos galvoje sukosi jau seniai.
„Socifaction“ akseleratoriuje atradau trūkstamus dėmenis, visuomet jaučiau profesionalų užnugarį, gerą užtaisą ir paskatinimą judėti toliau. Esu ypač dėkinga savo mentorei – Urtei Žukauskaitei – Zabukei“, – sako ji.
„Jau vystomi pirmieji drabužių perdarymo projektai, organizuojami pirmieji renginiai. Kartu su savanorių komanda viliamės dar šiam pavasariniam „spintų tvarkymo metui“ suspėti pasiūlyti pilotinį tekstilės surinkimo sprendimą. Vis dar ieškome savanorių ir iniciatyva susidomėjusių bendruomenių. Šio startuolio naujienas jau galima sekti socialinio tinklo paskyroje SocialRetex bei socialretex.lt svetainėje“, – kviečia V. Nausėdienė.
Psichologinė problema, su kuria žmonės gyvena dešimtmečius
Dar viena „Socifaction“ dalyvių komanda – klinikinės psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė nusprendė sukurti „Nerimo kliniką“. Kas tai?
„Kol kas mūsų tikslas – šviesti visuomenę apie tai, kaip nerimas kyla, kaip jis reiškiasi, kaip jį sumažinti. Vėliau planuojame sukurti tam tikrą produktą. Jį pardavę rinktume lėšas žmonėms, kuriems reikia psichologų, specialistų konsultacijų, tačiau patys jie neišgali už jas susimokėti“, – dėstė D. Norbutė.
Darjos minėtas produktas greičiausiai bus pagalbos sau knyga ar mobilioji programėlė, suteikianti daugiau informacijos apie nerimą, su juo susijusius psichologinius sutrikimus. Taip pat ji svarsto taikyti populiarų socialinio verslo modelį „1 perku 1 dovanoju“, kai už psichologo konsultaciją (ar produktą) susimokėjęs žmogus, vieną konsultaciją tuo pačiu nuperka neišgalinčiam susimokėti. Rašydama magistro darbą D. Norbutė išsiaiškino, kad nuo pirmųjų sutrikimo požymių iki kol žmogus kreipiasi pagalbos praeina nuo 9 iki 21-erių metų!
„Per tiek laiko simptomai pagilėja. Taip pat vos ketvirtadalis nerimo sutrikimų turinčių žmonių apskritai kreipiasi pagalbos“, – atskleidžia pašnekovė.
Be to, neturėdami daugiau informacijos apie nerimo sutrikimus, dalis sergančiųjų tokią būseną priima kaip natūralią. D. Norbutės teigimu, socialinio verslo akseleratorius „Socifaction“ ir mentorė Modesta Kairytė, padėjo susidėlioti žingsnius, kuriais reikėtų žygiuoti tikslo link. Psichologės netrukus pradės vesti renginių ciklą Adomo Mickevičiaus bibliotekoje –apie nerimą kaip problemą ir galimybes sau padėti.
„Su Ieva abi esame psichologės, kasdien dirbame su pacientais, taigi, profesinių žinių bagažą turime. Užtat tikrai nežinome apie tai, kaip vystyti organizaciją, verslą. Visa tai žingsnis po žingsnio atskleidė „Socifaction“ ir mūsų puiki mentorė“, – sako D. Norbutė.
0 Comments