Geros patirties pavyzdžiais seka ir Panevėžio rajono bendruomenės
- 2018-03-30
Miesteliuose ir kaimuose veikiančios bendruomenės ne tik traukia dainas senjorų vakaronėse, tvarko aplinką, įsirengia sporto ar vaikų žaidimų aikšteles, bet ir susigalvoja verslo idėjų, leidžiančių užsidirbti.
Nuo žolelių iki sulčių
Pasinaudodamos įvairiais Europos Sąjungos, nacionaliniais bei kitais fondais, kaimo bendruomenės šalyje jau yra įkūrusios socialinius centrus, įsteigusios kooperatyvus, kitas paslaugas teikiančias įmones, kur įdarbinta nuo 1 iki 10 žmonių. Pavyzdžiui, Vilkyškių bendruomenė kooperuojasi kurdama maistingųjų ir prieskoninių augalų rinkimo ir realizavimo verslą. Kadangi darbo rinkoje vyresnio amžiaus žmonės nereikalingi, gyventojai, kurie turi pakankamai sveikatos ir noro, dalyvauja bendruomeniniame versle – renka augalus, juos džiovina, fasuoja ir galiausiai parduoda. Apie 80 proc. bendruomenės verslo surenkamų lėšų skiriama maistinguosius augalus renkančių žmonių atlyginimams mokėti.
Radviliškio rajono Pociūnėlių kaimo bendruomenė įkūrė vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėlę. Joje moterys džiovina žoleles, vaisius, daržoves, gamina cukruočius. Morkos, burokėliai, moliūgai, svogūnai ir česnakai – iš savo sodų ir daržų. O viskas prasidėjo nuo sulčių spaudyklos.
Bendruomenės nariai nusprendė, kad galėtų iš savo vaisių ir uogų sulčių išsispausti patys ir nemokėti pinigų už šią paslaugą verslininkams. Bendruomeninį verslą stebintys specialistai pažymi, kad dažniausiai bendruomenės šalyje imasi vystyti tokį verslą, kuris galėtų pasiūlyti trūkstamas paslaugas. Pavyzdžiui, viena Alytaus rajono kaimo bendruomenė įkūrė pirtį. Biržų rajono Kučgalio kaime užsidarius vienintelei veikusiai maisto prekių parduotuvei, bendruomenė atidarė savo, o vėliau įsteigė ir sveiką maistą gaminančią kavinę.
Verslo užuomazgos ir Panevėžio rajone
Nuo Lietuvos neatsilieka ir Panevėžio rajonas – Bendruomenių sąjunga leidžia savo laikraštį, o Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų koordinatorė Reda Majauskienė vardija kitus pavyzdžius: Žibartonių bendruomenė dirba su savo aplinkos tvarkymo technika, Karsakiškio gyventojų bendruomenė turi mobilią pirtį, gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ spaudžia linų sėmenų aliejų, Jotainiuose įkurta kirpykla, Naujamiestyje buvo įkurtas informacinis centras, įsigyta medienos ištraukimo įranga, Miežiškiuose veikia senovinių eglės žaisliukų muziejus.
Išbandyti jėgas versle panoro ir Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“. Bendruomenės valdybos narė Miglė Ramonienė sugalvojo, kad bendruomenė galėtų įsigyti masažinę lovą, kuri padėtų vietos žmonėms jaustis geriau, būtų galima ją nuomoti kitoms bendruomenėms ir uždirbti lėšų. Iš šio verslo uždirbtų lėšų dalis liktų pačiai bendruomenei, dalis – verslo plėtrai.
Skelbs kvietimą
Pasak R. Majauskienės, bendruomenių verslas suteikia galimybių ne tik susikurti sau darbo vietas, bet ir spręsti savo krašto socialines problemas. O tai, kad gavusios paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos programos, kaimo bendruomenės juda į priekį, kad ir mažais žingsneliais, yra vilties, kad laikui bėgant Panevėžio rajone bendruomeninis verslas tik augs. Panevėžio rajono vietos veiklos grupė jau balandį skelbs kvietimą bendruomeninio verslo kūrimui ir plėtrai.
Kviečiami visi aktyvūs, drąsūs ir bendruomenėje pokyčių norintys bendruomenių nariai pasinaudoti parama ir įgyvendinti savo praktiškas, inovatyvias, nestandartines, o gal jau užmarštin nustumtas idėjas. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 65 000 eurų, finansuojama iki 80 proc. tinkamų projekto išlaidų.
Gyventojai taip pat kviečiami į konsultacijas dėl galimybės gauti finansavimą. Dėl susitikimo iš anksto reikia tartis su Panevėžio rajono vietos veiklos grupės administracija, tel. (8 45) 460169. Visą informaciją taip pat galima rasti Panevėžio rajono vietos veiklos grupės interneto svetainėje www.panvvg.lt.
Dovilė Barvičiūtė, savaitraštis „Tėvynė”, Dovilės Barvičiūtės nuotr.
Publikuota 2018-03-24 savaitraštyje „Tėvynė” Nr. 12 (7149)
0 Comments